Erlas Stadmanas, Nacionalinio plaučių ir širdies ligų instituto biochemijos laboratorijos vedėjas yra plačiai žinomas mokslininkas, įrodęs, kad senstančio organizmo ląstelės vis labiau nukenčia dėl žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Į senėjimą jis žvelgia kaip į ligą, t.y. progresuojantį fizinį ir protinį nusilpimą, kurį iš esmės lemia laisvieji radikalai. Kuo palankesnės sąlygos jiems veikti, tuo sparčiau žmogus sensta.

Štai ką kasdien vartoja šis mokslininkas, kad sustabdytų senėjimą:

Vitaminą E – 400 TV

Vitaminą C – 500 mg.

Beta karotiną – 25 000 TV.

Egzistuoja ir kitokia nuomonė, pagrindžianti didelių vitaminų ir mikroelementų dozių vartojimą, – tai turime daryti tam, kad pergudrautumėme gamtą ir išgyventumėme ilgiau, negu ji numatė. Žmogus jau ne kartąją pergudravo, pavyzdžiui, kai išrado antibiotikus, taip veiksmingai įveikiančius įvairiausias infekcijas. Kad išgyventumėme ilgiau ir būtumėme sveiki, mums būtini antioksidantai – didelės vitaminų ir mikroelementų dozės.

Kai vairuojate automobilį, užsisegtas saugos diržas nesuteikia jums teisės vairuoti neatsargiai; jo paskirtis – saugoti jus įvykus nelaimingam atsitikimui. Panaši ir vitaminų preparatų paskirtis: jeigu juos vartojate, tai nereiškia, kad galite prastai maitintis ar kitaip nepaisyti savo sveikatos. Jie tėra papildoma apsaugos priemonė.

Dažnai vitaminų ir mikroelementų tyrėjai juokauja: „Jeigu siekiate standartinės silpnos sveikatos, vartokite rekomenduojamas paros normas. Tai valdžios pareigūnų nustatytos vitaminų ir mikroelementų dozės, garantuojančios apsaugą nuo įprastų, vitaminų stygiaus sukeliamų ligų, pavyzdžiui, skorbuto ir ra-chito. Bet jei norite, kad jūsų sveikata būtų optimali, reikia nuo 10 iki 200 kartų didesnių dozių negu rekomenduojamos paros normos. Pastaruoju metu tai daryti ragina daugelis specialistų. D. Blumbergas mano, kad rekomenduojamos paros normos nepatenkina šios epochos žmonių, susirūpinusių dėl senėjimo ir lėtinių ligų, poreikių. Jos buvo apskaičiuotos nenumatant išeminės širdies ligos, vėžio, kataraktos, artrito ir kitų vyresnius žmones varginančių ligų profilaktikos galimybių. L.Polingas buvo įsitikinęs, kad vitaminų preparatai – tai didžiulis technologinis laimėjimas, kuris padės ateinančioms kartoms ne tik išgyventi, bet ir džiaugtis optimalia sveikata. Anot jo, didelės vitaminų dozės gali maksimaliai genetiškai padidinti organizmo ląstelių efektyvumą. Toks organizmas lėčiau sensta ir rečiau serga degeneracinėmis ligomis.

Tačiau dauguma žmonių negauna net to vitaminų kiekio, kuris elementariai būtinas sveikatai palaikyti, o ką jau kalbėti apie optimalią sveikatą. Daugelis žmonių, ypač pagyvenusių, nesuvartoja netgi to minimumo, kurį numato rekomenduojamos paros normos, nors kaip tik jiems labiausiai gresia lėtinės ligos. Dažniausiai žmonės negauna net trečdalio to vitaminų kiekio, kuris įeina į rekomenduojamas paros normas, netgi tokių svarbių kaip vitaminas C ir B grupės vitaminai.

Be to, vis dar taikomi labai pasenę vitaminų stygiaus vertinimo kriterijai. Įprasti kraujo tyrimai tiksliai neparodo, ar organizmui pakanka vitaminų. Pavyzdžiui, netgi tada, kai vitaminų kiekis

kraujyje normalus, galimas metabolinis deficitas, kai esamas vitaminų kiekis negarantuoja normalaus biologinio organizmo aktyvumo. Be to, naujausi tyrimai leidžia manyti, kad galimas ir „lokalus” vitaminų deficitas, pavyzdžiui, kai vitaminų kiekis kraujyje normalus, tačiau kai kurių audinių (kaip antai: plaučių arba gimdos kaklelio) ląstelėse jo trūksta, dėl to yra didesnė rizika susirgti vėžiu arba kitomis lėtinėmis ligomis.

Pusė visų 60-mečių ir vyresnių vyrų gauna per mažai – netgi vertinant pagal minimalius standartus – vitaminų E, C bei A ir beta karotino.

• Senstantis organizmas vitaminus sunkiau pasisavina, tad vien dėl tojų reikia vartoti daugiau. Didesnis polinkis sirgti lėtinėmis ligomis bei įvairūs fiziologiniai pokyčiai, kurie dažnai siejami su amžiumi, iš esmės būna nulemti vitaminų stokos.
• Išeminė širdies liga, vėžys, artritas, cukraligė ir katarakta – tai „paspartėjusio senėjimo”, kurio priežastis vitaminų ir mikroelementų stoka, apraiškos.

  Vitaminai ir mikroelementai gali apsaugoti nuo senatvės ligų. Beje, pati senatvė tam tikru požiūriu laikytina liga, kurią daugiausia lemia ryškus vitaminų stygius.