Pagrindinės maisto medžiagos

1. Baltymai – pagrindinė mūsų organizmo ląstelių ir audinių medžiaga . Jie sudaryti iš aminorūgščių . Baltymai reikalingi kaulams, raumenims, jungiamiesiems audiniams susidaryti ir atsistatyti . Jų turi gyvuliniai ir augaliniai produktai .

2. Riebalai – koncentruota energija . Jie yra dviejų rūšių : turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių . Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose . Nesočiųjų riebiųjų rūgščių gauname su daržovių aliejais . Jos yra žymiai naudingesnės organizmui .

Per daug riebalų yra negerai, bet tam tikras jų kiekis reikalingas, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti . Virškinant iš riebalų išsiskiria sočiosios rūgštys, kurios yra svarbios ląstelei augti ir atsistatyti .

3. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis . Tai grupė cheminių medžiagų sudarytų iš atskirų molekulių – sacharidų, kurios susijungusios sudaro pagrindines angliavandenių rūšis : cukrų ir krakmolą .

Cukrus – tai paprasti angliavandeniai vadinami monosacharidais arba disacharidais . Krakmolas – sudėtinis angliavandenis . Kad jį pasisavintų organizmas pirma turi krakmolą suskaidyti .

Nuo suvartotų angliavandenių rūšies priklauso, kaip greitai sacharidas yra pasisavinamas ir aprūpina organizmą energija . Krakmolo suskaidymas užtrunka ilgiau, o cukrus pasisavinamas greitai .

4. Vitaminai – gyvybiškai būtini, kad nenukentėtų žmogaus sveikata . Daugumą jų reikėtų gauti su maistu.

Papildomai vitaminus turėtų gerti tik silpnos sveikatos žmonės sergantys kokia nors lėtine liga, arba tie, kurie prastai maitinasi . Vitaminai reikalingi tam, kad organizmo ląstelės galėtų dalyvauti audinių sudarymo bei energijos gamyboje .

Vitaminas A – padeda susidaryti kaulams, dantims, išlaiko sveiką odą, plaukus, saugo nuo infekcijos (gyvuliniuose produktuose, žalialapėse daržovėse, geltonuosiuose vaisiuose ir daržovėse).

Vitaminas B – greitina energijos gamybą, padeda išlaikyti sveiką odą, skatina lytinių hormonų susidarymą (gyvuliniuose ir augaliniuose produktuose).

Vitaminas C – stiprina dantis, stiprina imuninę sistemą, greitina žaizdų gijimą (vaisiuose ir daržovėse).

Vitaminas D – padeda įsisavinti kalcį, stiprina dantis ir kaulus, reguliuoja kraujo krešėjimą, palaiko sveikus raumenis ir nervus (žuvyje, piene, kiaušiniuose, kai kuriuose grūduose).

Vitaminas E – saugo ląstelių sieneles, lėtina jų senėjimą, dalyvauja susidarant raudoniesiems kraujo kūneliams (margarine, grūduose, pupelėse, žalialapėse daržovėse, riešutuose, žuvyje, mėsoje).

5. Mineralai – svarbūs organizmo sveikatai kaip ir vitaminai . Su racionaliai pasirinktu maistu paprastai gauname visų reikalingų mineralų .

Natris – palaiko širdies ritmą, reguliuoja organizmo vandens balansą (beveik visuose maisto produktuose).

Kalis – palaiko širdies ritmą, reguliuoja organizmo vandens balansą (duona, grūdai, žalialapės daržovės, ankštiniai augalai, mėsa, pienas, vaisiai).

Kalcis – sudaro dantis ir kaulus, stiprina raumenų susitraukimus, padeda krešėti kraujui (pieno produktuose, žirniuose, pupelėse, riešutuose, citrinose, kremzlinėje žuvyje, kietame vandenyje).

Magnis – sudaro dantis ir kaulus, stiprina raumenų susitraukimus, skatina energijos išsiskyrimą (piene, žuvyje, riešutuose, grūduose, žalialapėse daržovėse, kietame vandenyje).

Geležis – dalyvauja gaminantis fermentams ir hemoglobinui, taip pat mioglobinui (mėsoje, žuvyje, kepenyse, kiaušinio trynyje, duonoje, javainiuose, riešutuose, pupelėse).

Cinkas – padeda gyti žaizdoms, stiprina plaukus, odą, užtikrina augimą ir lytinį brendimą (mėsoje, žuvyje, pupelėse, kruopose, kiaušiniuose, riešutuose, duonoje).

Fluoras – stiprina dantų emalį, kaulus (žuvyje, kavoje, sojos pupelėse, vandenyje).

6. Ląsteliena – padeda išvengti koronarinės širdies ligos ir vidurių vėžio . Ji švelnina maistingų medžiagų absorbciją iš žarnų į kraują . Taip pasisavinama mažiau suvirškintų riebalų ir kraujyje sumažėja cholesterolio . Ląstelienos yra grūdų luobelėje, vaisių žievėje ir minkštime, daržovių pluoštinėje medžiagoje .