1. Dantų, kurių nebegalima išgydyti, rovimas.

2. Virškomplektinių dantų rovimas.

3. Dantų rovimas dėl ortodontinių priežasčių.

Mažas chirurgijos procedūras galima atlikti restauracinio etapo metu, nejautra pašalinus skausmą, tačiau sudėtingesnės procedūros atidedamos po plombavimo.

Planuojant gydymą, reikia numatyti ligos prognozę. Jei ji bloga, dantį rengiamasi išrauti ir uždėti vietą laikomąjį plieno lankelį.

Sudarant ilgalaikę paciento burnos ertmės sveikatos priežiūros programą, rekomenduojama anksti išrauti pirmuosius pastoviuosius krūminius dantis, turinčius labai apgriuvusį vainiką, jei atsirado dantų, turinčių nesusiformavusias šaknis, ėduonies komplikacijos, nes ateityje gali dėl to gali iškilti daug sunkumų. Juos išrovus, būtina profilaktika. Nesusiformavusių (hipoplazinių) krūminių dantų prognozė taip pat bloga, nes labai sunku atkurti jų vainiką.

Raunant pirmuosius krūminius dantis, reikia atsižvelgti į sąkandį ir kitų krūminių dantų būklę. Tai būtina dėl galimų sąkandžio anomalijų ir ortodontinio gydymo.

Prieš rovimą būtina rentgeno nuotrauka, padedanti nustatyti antrųjų krūminių dantų užuomazgų būklę.

Optimaliausias pirmųjų krūminių dantų rovimo laikotarpis yra tarp 8,5 ir 10,5 metų, jei rentgeno nuotraukoje matoma kalcifikuota antrųjų krūminių dantų dvišakuma (bifurkacija). Tikimasi, kad jie dygdami pasislinks į pirmųjų krūminių dantų vietą ir nebus tarpo.

ODONTOLOGIJA