Šiame skyriuje bus aptariama antsvorio sąvoka, analizuojamos jo atsiradimo priežastys, pateikiami statistiniai duomenys ir nutukimo, kaip veiksnio, tiesiogiai provokuojančio įvairių ligų atsiradimą, įvertinimas.

              ,,Nutukimu vadinamas liguistas kūno masės padidėjimas dėl per gausaus riebalų susikaupimo jo audiniuose. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų, negu jų išeikvojama energijai; maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. 60 – 90% atvejų nutukimo priežastis – persivalgymas; tokie žmonės dažniausiai dar ir per mažai juda. Rečiau nutunkama, sutrikus belatakių liaukų veiklai, taip pat kai dėl traumos ar ligos pažeidžiami alkio ir apetito centrai, esantys galvos smegenyse. Polinkį į nutukimą iš dalies lemia paveldimumas ir konstitucinės organizmo savybės. Paveldimas yra ne nutukimas, bet polinkis tukti. Genetinį polinkį tukti sąlygoja tai, kaip žmogus absorbuoja ir metabolizuoja maistą“.

              Įvairiuose šaltiniuose minimi įvairūs faktoriai, vienaip ar kitaip sąlygojantys antsvorio atsiradimą, vieni iš jų nėra iki galo ištirti ir įrodyti, kaip antai virusas, kuris randamas beveik vien tik nutukusių žmonių organizme. Ne taip seniai buvo atrastas nutukimo genas, tačiau paaiškėjo, kad dėl šio geno kaltės nutunka tik 5 proc. visų storulių. Akivaizdu, kad dauguma žmonių į padidėjusį nervinį krūvį reaguoja valgymu – tai apsauginis mechanizmas. Kai valgomas labai kaloringas maistas, galvos smegenų audiniuose gaminasi serotoninas – medžiaga, slopinanti stresą. Mes gyvename pasaulyje, kur nervinė įtampa ir stresai – kasdienybė. O kai maistas virsta savotišku narkotiku, prisideda papildomi kilogramai…

              Pasak VUL Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus gyd. S.Grigonio, „nutukimo priežastys – kompleksinės. Viena jų – paprastasis, arba maisto genezės, nutukimas. Kūno masė padidėja netinkamai, gausiai maitinantis, per mažai sunaudojant energijos. (…) Tačiau yra ir endokrininės sistemos sutrikimų ir genetinis polinkis nutukti, tuomet kaupimo procesai organizme aktyvesni, o deginimo, aktyvacijos – silpni. Taip būna, kai trūksta tam tikrų hormonų arba yra antinksčių gaminamų hormonų – gliukokortikoidų – perteklius, skydliaukės hormonų trūkumas bei insulino perteklius. Tai endokrininės sistemos funkcijos sutrikimo požymiai. (…)

Labiau linkę storėti vyrai ar moterys? Vyrų kūno masė laikoma normalia, kai KMI yra 20-25, moterų – kai KMI 19-24. Moters organizmas gamina estrogenų – lytinių hormonų, kurie skatina riebalų kaupimąsi. Vyriški hormonai – androgenai – skatina kaulų, raumenų vystimąsi. Vyrai turi apie 12 proc. riebalinio audinio, o moterys – net iki 20 proc. Be to, moterys ne tokios aktyvios kaip vyrai. Nėštumo metu, žindant kūdikį, atsiranda tam tikrų hormonų perteklius, lemiantis antsvorį. Taigi storulių moterų daugiau… Yra du nutukimo tipai:
vyriškasis, arba centrinis, dar vadinamas obuolio tipo nutukimu. Moteriškasis, arba periferinis, kriaušės tipo nutukimas. Pavojingesnis vyriškasis, nes riebalų perteklius užplūsta kepenis, jų padaugėja ir kraujyje – atsiranda hiperlipoproteinemija. Moteriškojo tipo nutukimas gydomas lengviau, mažiau pakenkia.

Kokios ligos sąlygoja nutukimą? Endokrininės sistemos ligos: nepakankama skydliaukės funkcija, per stipri antinksčių žievės funkcija, cukrinis diabetas. Tai metabolinis sindromas, kurį sudaro keli simptomai: centrinio tipo nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalų apykaitos sutrikimo sindromas, nejautrumas insulinui. Metabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10-20 metų”.

„Dažnai antsvorį ir nutukimą įtakoja psichologiniai bei fiziologiniai pokyčiai, kitos ligos ar tam tikri medikamentai. Svorio augimui įtaką daro ne suvalgyto maisto kiekis, bet maisto sudėtinės medžiagos. Suvartojus tą patį energetinį kiekį angliavandenių, baltymų ir riebalų, daugiau svorio priauga būtent nuo riebalų. Taip yra todėl, kad organizmas angliavandenius linkęs deginti, o riebalus – kaupti. Be to angliavandeniai greičiau suteikia sotumo jausmą negu riebalai“

Yra manoma, „kad persivalgymo sindromą turintys žmonės yra linkę į depresiją, jiems sunkiau kontroliuoti savo įpročius ir bendrauti su kitais žmonėmis. Tokiems žmonėms atsikratyti persivalgymo sindromo dažnai reikalingas gydymas – tik po to dieta gali duoti reikiamą efektą. Dažnai persivalgymo sindromą turintiems žmonėms reikalinga specialisto, pavyzdžiui, psichiatro, psichologo ar klinikos socialinio darbuotojo pagalba. Mitybos sutrikimas gali būti gydomas įvairiais būdais: padedant pacientui suvokti ir keisti savo įpročius, aiškinantis ir sprendžiant bendravimo su aplinkiniais problemas ar skiriant vaistų (paprastai antidepresantų). Specialistai teigia, kad žmonėms, turintiems mitybos sutrikimų, labai svarbu žinoti, kad jie nėra vieniši.“

„Tiesiogiai dėl nutukimo vien JAV kasmet miršta 300000 žmonių. Nutukimas yra įvertintas kaip antras pagal svarbą priešlaikinės mirties rizikos veiksnys. Pastarąjį dešimtmetį nutukimas pastebimai plito stiprios ekonomikos šalyse. Antai JAV antsvorį turi 54,9 proc. vyresnių nei 20 m. asmenų. 1997 – 1998 m. Respublikinio mitybos centro atlikto gyventojų faktiškosios mitybos tyrimo duomenimis, daugiausia antsvorį turinčių bei nutukusių asmenų buvo nustatyta 50–64 m. amžiaus grupėje: antsvorį turėjo 48,5 proc.vyrų ir 39,7 proc.moterų, nutukusių buvo 14,5 proc.vyrų ir 27,9 proc. moterų. Taigi nutukusių asmenų skaičiumi dar nepasiekėme JAV lygio, tačiau nutukimas turi tendenciją plisti ir Lietuvoje“