Sveikata – tai visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas .

Geros sveikatos komponentai :

Fizinė sveikata – kai visos sistemos funkcionuoja be sutrikimų .

Psichinė (emocinė) sveikata – kai žmogus moka džiaugtis, liūdėti, priimti sprendimus ir už juos atsakyti, reikšti emocijas .

Socialinė sveikata – santykiai, bendravimas su kitais žmonėmis .

Protinė sveikata – gebėjimas mąstyti, atlikti protinio mąstymo reikalaujančias užduotis .

Dvasinė sveikata – gyvenimo patirtis, žmogaus pasaulėžiūra, tai kuo jis tiki, kaip išgyvena .

Svarbiausi sveikatą apibūdinantys kriterijai :

1. Amžiaus atitikimas, harmoningas vystymasis .
2. Teisingai funkcionuojantys organai .
3. Nesirgimas lėtinėmis ligomis .
4. Organizmo atsparumas .

SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Genetinis pagrindas -  20 proc. (paveldimų ligų yra daug, jos išgydomos retai)

Elgesys – 50 ir daugiau proc. (žmogaus gyvensena priklauso nuo biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi veikiama socialinės aplinkos, bendraujant su tėvais ir kitais šeimos nariais, aplinkiniais žmonėmis .

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą . Sveikos gyvensenos veiksniai : sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas).

Aplinka – 20 proc. (blogos fizinės aplinkos sąlygos : užterštas oras, vanduo, dirvožemis, maisto produktai ; prastos šeimos gyvenimo sąlygos, žemas išsilavinimas, menkos pajamos, nepalanki fizinė ir psichologinė aplinka mokykloje daro neigiamą  įtaką žmogaus sveikatai) .

Medicinos lygis – 8 – 10 proc. (medicina nustato ligas ir jas gydo, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui į pirmą vietą iškeliant sveikos gyvensenos ugdymą).

ŠIUOLAIKINĖS LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS PROBLEMOS

Dabartiniu metu yra kuriamos naujos technologijos, todėl pakito visa mus supanti aplinka ir organizmai . Vienas iš pagrindinių pakitimų yra akceleracija . Jaunuoliai greičiau subręsta, didėja lytinis potraukis . Svarbi gyventojų sveikatos problema yra AIDS, kuri plinta ne tik lytiniu keliu, bet ir užsikrečiama ligoninėje, nes nesilaikoma higienos normų . Svarbi problema narkotikų vartojimas, kuriuos vartoja labai daug jaunų žmonių . Narkotinėms medžiagoms priklauso alkoholio vartojimas ir rūkymas . Prie jų priprantama, kai mažėja poveikis, reikia didinti dozes . Dar didesne problema tampa psichinės sveikatos sutrikimai . Jaunimo tarpe labiausiai pasitaikančios neurozės ir psichozės . Esant dideliam informacijos srautui, intensyviam, neramiam gyvenimo būdui, profesinei konkurencijai – dažnos depresijos, nuolatiniai stresai .

Sveikatos sutrikimams įtakos turi ir aplinkos užterštumas . Dažnos taip vadinamos profesinės ligos, kurių turi net mokiniai .

Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai :

1. Kvėpavimo takų ligos
2. Akių ir jų priedų ligos
3. Traumos ir pasinuodijimai
4. Ausų ligos
5. Infekcinės, parazitinės ligos
6. Virškinimo ligos
7. Kaulų raumenų ligos
8. širdies kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai .

Valgant maistą, kuriame per daug riebalų (ypač prisotintų riebalų), cholesterino ir natrio, galima susirgti daugeliu ligų. Vien nuo maisto jūs nebūsite sveiki. Sveikata reikia rūpintis, be to , ji  priklauso ir nuo paveldimumo ir aplinkos. Didžiausieji pasaulio atradimai šiandien išskiria keturias pagrindines faktorių grupes, lemiančias mūsų sveikatą : ekologija – mokestis už cilivizacijos geroves, tai mus supanti erdvė; stresai – nuolatinė įtampa, kuri išsekina ir „laužo“ organizmą; maistas – šiandien praktiškai nėra nė vienos tiktai natūralaus maisto produkto, – viskas yra prisotinta chemikalais ir rūgščiu lietumi; paveldimumas – 90 % vaikų gimsta susilpnėję, su polinkiais į įvairias ligas. Žmonės turi suprasti, kad jų ir jų šeimos narių sveikata priklauso nuo mitybos. Ligų, susijusių su mityba labai daug: tai nutukimas, diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, aterosklerozė, infarktas, vėžys, dantų ligos ir kt.

Mitybos įpročiai susiję su rizika susirgti vėžiu . Šią riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą . Reikia pasirinkti produktus, turinčius daug vitaminų, mineralų, antioksidantų, mažai riebalų, valgyti vaisių, daržovių, rupios duonos, kruopų, vengti padažų, riebios mėsos, riebių pieno produktų .

Blogai sukramtytas, ryjamas maistas apsunkina skrandį, mitybos rėžimo nesilaikymas sukelia pavojų susirgti skrandžio gastritu, dvylikapirštės žarnos opalige .

Nešvarių rankų liga yra žarnose esančios kirmėlės .

Vartojant netinkamai paruoštus arba sugedusius maisto produktus galimas apsinuodijimas .

Virškinimo sutrikimai, ligos jų prevencija :

1) dantų ligos, dantų kariesas – ėduonis.

2) skrandžio uždegimai, opa, gastritas

3) žarnyno ligos, apsinuodijimai maistu; su maistu gali patekti ūmių skrandžio ir žarnyno ligų sukėlėjai, kirmėlių kiaušinėliai, infekcinis hepatitas

4) apendicitas

5) kasos, kepenų uždegimai

6) akmenys – retai mokykliniame amžiuje pasitaikanti liga.

Prevencija :

1) ruošti maistą tik iš geros kokybės produktų

2) griežtai laikytis maisto ruošimo technologijos, naudotis sanitarinius, higieninius reikalavimus atitinkančiais indais bei visu inventoriumi. Virtuvėje, valgykloje turi būti švaru.

3) produktai gabenami specialioje uždaroje taroje, specialiu transportu

4) virtuvės indai turi būti iš nerūdijančio plieno, ketaus. Moksleivių valgyklose geriausia naudoti fajansinius indus.

5) atsiradus masinio skrandžio ir žarnyno ligų ar apsinuodijimo maistu simptomams, viduriavimams, kuo skubiausiai reikia pranešti gydytojui, kuris savo ruožtu turi pranešti higienos tarnybai. Higienos tarnyba turi imtis griežtų sanitarinių priemonių neleidžiančių epidemijai plisti.